Užslopinti jausmai virsta pykčio protrūkiais

Žmonių, linkusių į didelę agresiją, pykčio protrūkius problema kyla ne dėl pykčio valdymo stokos, o dėl užspaustų jausmų, dėl to, kad jis ilgą laiką slopina savo jausmus. Ilgalaikis emocijų slopinimas sukelia nuolatinį stresą, kuris mažina savikontrolę ir didina impulsyvumą. Kai emocijos neišreiškiamos sveikais būdais, jos gali kauptis, kol galiausiai prasiveržia nekontroliuojama forma – pykčiu, agresija, konfliktiškumu, šiurkštumu, karingumu ar net smurtu, prievarta. Tai gali būti panašu į slėginį puodą – jei garų neišleidžiame palaipsniui, galiausiai įvyksta sprogimas.

Slopinamos emocijos gali sukelti ir fizinių problemų, tokių kaip įtampa kūne, nemiga ar net lėtiniai skausmai. Sveikas emocijų išraiškos būdas:

🔹 Atpažinti savo emocijas ir leisti jas sau jausti, nebėgti nuo jų. Nebandyti prieštarauti tarp to, ką jaučiu, ir to, ką „turėčiau“ jausti.

🔹 Išmokti išreikšti jausmus žodžiais, o ne veiksmais, jei pradžioje nepavyksta žodžiu, veiksminga rašyti dienoraštį.

🔹 Rasti sveikus būdus emocijoms paleisti – meną, sportą, kvėpavimo technikas, gamtą.

🔹 Gilintis į savo agresijos priežastis – kas slypi po ja? Baimė? Nusivylimas? Skausmas?