Ko reikia saugiam pasitikėjimui santykiuose?

Kai saugiai jaučiamės savimi, nebijome būti nuoširdūs, paprašyti ko reikia, nebijoti nesutikti.

Kai jaučiamės saugiai, mūsų širdis atsipalaiduoja ir atsiveria. Mus užlieja šiluma, širdis užsidega, trokštame pasiekti kitą žmogų ir būti su juo.

Tik jausdamiesi saugūs, galime pasikliauti kitu žmogumi, o pasitikėjimas yra sveiko santykio pagrindas.

Štai penkios ypatybės, liudijančios, kad šiuo žmogumi galime saugiai pasitikėti.

1. Priėmimas (nesąlyginis pozityvus požiūris). „Galiu nesutikti su tavimi, man gali nepatikti, kaip ką nors darai ar sakai, tačiau mano rūpinimasis tavimi dėl to nesusvyruoja."

2. Atvirumas. „Su tavimi rizikuosiu ir garbingai atskleisiu, kas esu, ką jaučiu, ką manau ir ką darau."

3. Patikimumas. „Gali pasitikėti, kad būsiu šalia ir tvirtai tave remsiu."

4. Atitikimas. „Stengsiuosi, kad mano žodžiai ir veiksmai sutaptų."

5. Vientisumas. „Gerbsiu tau duotą žodį. Jeigu apvilsiu tave ar save, prisipažinsiu ir atsiprašysiu."

Kai tarp žmonių minčių ir veiksmų atsiranda atotrūkis, juos suderinti galime, pripažindami šį neatitikimą. Pavyzdžiui, tardami „myliu tave, bet man sunku išreikšti savo meilę“, jau žengiame žingsnį vidinės darnos link.

Kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Tik dialogas veda link darnesnių tarpusavio santykių.

Pagal knygą "Meilė kaip apsėdimas: kai per sunku paleisti kaina" Susan Forward, Craig Buck