Įsklausykime į savo kūną

Emocijos – sudėtingos ir daugiasluoksnės mūsų vidnio pasaulio reakcijos į aplinką. Jos gali kauptis mūsų kūne, raumenyse sukeldamos juntamus sunkumus ar kitokius fizinius pojūčius įvairiose kūno dalyse. Verdantis pyktis, pulsuojanti baimė, švelnumas ir meilė, kiti malonūs pojūčiai - visa tai mes išgyvename fiziniame kūne.

Neskubėkime per gyvenimą pilna galva minčių, raskite laiko stabtelėti ir neignoruoti, o įsikausyti į kūno siunčiamus signalus. Kūnas nemeluoja, neapgaudinėja. Per tiek laiko jis visko prikaupė ir gali papasakoti daug daugiau nei mes galime suprasti. Dažnai gal net nenorime išgirsti, nes tai per daug sunku išbūti su tom emocijomis kūne. Tačiau siunčiami signalai yra būdas priversti pasirūpinti savimi - kūnas mūsų užimtos galvos nešėjas. Kūnas pasako tai, ko žodžiais patys sau neįvardiname. Jis atviras ir, sakyčiau, tiesmukiškas draugas.

Kam ką ir kur skauda, jaučiama įtampa ir kaip tai veikia gyvenimą – kiekvienam skirtingai.

Kiekvienas žmogus unikalus, todėl simptomai ir jų reikšmė gali skirtis. Svarbu ir tai, kad ne visi kūno skausmai yra tiesiogiai susiję su emocinėmis būsenomis, ir visi skausmai turėtų būti rimtai vertinami ir kreipiamasi pasitarti medikais profesionalais. Kartais skausmas gali būti simptomas fizinės ligos ar traumos.

Kada verta pasiginiti į kūno siunčiamus signalus psichoterapeuto ar psichologo konsultacijoje:

• Aiškios fizinės priežasties nebuvimas – ilgalaikės ar besikartojančios fizinės sveikatos problemos, kurių medikai negali paaiškinti ar pagydyti tradiciniais būdais. Tai gali būti signalas, kad galbūt būtų verta panagrinėti galimas emocines ar psichologines šių simptomų priežastis.

• Jei pastebite, kad patiriamas stresas, emocinė įtampa ar psichologiniai konfliktai blogina jūsų fizinę sveikatą arba atsiranda naujų simptomų, tai gali rodyti į galimą psichosomatinę sąveiką tarp jūsų emocinės būsenos ir fizinės sveikatos. Terapija gali tapti įrankiu valdyti stresą.

• Jei turite ilgesnį laikotarpį trunkančių emocinių arba psichologinių sunkumų, kaip depresija, nerimas ar traumos, tai gali turėti poveikį jūsų fizinei gerovei. Verta panagrinėti, ar šie sunkumai gali būti susiję su jūsų fiziniais simptomais.

• Žmogaus aplinka yra svarbi įskaitant socialinius santykius, gyvenimo sąlygas ir aplinkos veiksnius. Nustatyta, kad aplinkos įtaka taip pat gali turėti reikšmę asmeninės sveikatos būsenai. Terapija gali padėti pagerinti socialinius santykiu, o gal būt padėti savyje rasti resursų keisti aplinką ir taip pagerinti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą.

• Savęs pažinimas, emocinė sveikata, gyvenimo kokybė. Jei yra noras suprasti giliau savo kūną ir psichiką, psichosomatikos tyrinėjimas gali suteikti jums naujų įžvalgų ir padėti geriau suprasti, kaip emocijos gali paveikti jūsų fizinę sveikatą. Kartais atradimas terapijoje leidžia tiesiog geriau atlikti fizinius veiksmus ar pratimus.

Geštalto terapija - holistinė terapija, kuri žmogų mato ne kaip sumą atskirtų dalių, bet kaip visumą fizinės, emocinės, socialinės ir dvasinės sveikatos. Todėl savo darbe daug dėmesio skiriu kliento kūno kalbai ir jo nusiskundimams į fizinius simptomus.

Simptomas geštalto terapijoje yra suprantamas kaip žmogaus reakcija į neišreikštas arba neišgyventas tam tikras emocijas, mintis arba nepatenkintus poreikius. Tai gali pasireikšti ne tik fiziniais pojūčiais, bet ir kaip elgesio modeliais, įpročiais ir pan. Terapeutas dirba ne tiesiogiai su šiais simptomais, bet siekdamas padėti klientui suvokti, kas vyksta jo viduje, ir pasiekti gilesnį supratimą bei priėmimą, kas galėjo įtakoti jo fizinei būsenai.