Ekranai negali atstoti asmeninių santykių
- My Name
- 2024-04-19
- 2 min. skaitymo
Empatija, dėmesys, palaikymas, gerumas yra labai svarbūs asmeninio ir tarpasmeninio sąveikavimo komponentai. Juos kombinuojant galima sukurti stiprų ryšį su kitais ir padėti jiems esant sunkiose gyvenimo situacijose. Tai leidžia būti ne tik geram draugui, bet ir pagalbininkui bei palaikyti, kai to labiausiai reikia.
Empatiją ugdome bendraudami realiame gyvenime. Empatijos ir supratimo mokomės matydami, kaip mūsų veiksmai veikia kitus žmones, ir ši vertinga savybė išsivysto bendraujant su šeima, kolegomis ar kitais mūsų gyvenimo žmonėmis. Tai reiškia ne tik suvokti, bet ir emocionaliai atsiliepti į kitų žmonių patirtį. Empatija neapsieina be tiesioginio grįžtamojo ryšio, kurį gauname būdami kartu realybėje - per gestus, mimiką ir kitų žmonių kūno kalbą.
Žinome, kad žmonės gali būti neįtikėtinai žiaurūs vieni kitiems, o internete taip elgtis dar lengviau, nes esi nematomas, nepasiekiamas ir tik trumpai tame dalyvauji. Priešiškose situacijose gali pasirodyti, kad apskritai trūksta supratimo apie tai, kaip mūsų veiksmai veikia kitus. Šiandien daugelis paauglių labai retai bendrauja tarpusavyje telefonu ar akis į akį. Mums vis mažiau privaloma susitikti fiziškai, o konfliktus netgi renkamės spręsti trumposiomis žinutėmis. Kai taip nutinka, negalime perskaityti visos kito asmens reakcijos į mūsų žodžius.
Psichologė dr. Catherine Steiner-Adair, atkreipdama teigia, kad „bendravimas žinutėmis yra blogiausias įmanomas būdas, kai kalbama apie brandžių, mylinčių, įpareigojančių ir/arba romantiškų santykių kūrimą".
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ekranai taip pat gali teikti naudingų patirties, pavyzdžiui, per skaitmeninį turinį galima gauti įžvalgų ir sužinoti apie skirtingų žmonių patirtis bei perspektyvas, kuriomis būtų sunkiau susidurti gyvenime be ekrano. Be to, skaitmeninės bendruomenės gali suteikti prieglobstį ir paramą tiems, kurie gali jaustis izoliuoti arba nesuprasti savo aplinkinių. Tiesiog gali sužinoti, kad nesi vienas su savo bėdomis ir tai jau palengvina kančias. Bet visada žmogus norės fizinio kontakto - kad jį gyvai išklausytų, galbūt palaikytų už rankos, pažiūrėtų į akis, apkabintų ir pasakytų, kad tavimi tiki, leistų išsiverkti ant peties ar tiesiog tyliai būtų šalia ir jaustum jo šilumą.
Taigi jei savo gyvenime nesuteiksime pakankamai vietos fiziniam bendravimui, nukentės mūsų empatijos vystymasis. Ekranas paprasčiausiai negali pakeisti asmeninių santykių.
Ar norėtum savęs kaip draugo?
Komentarai