Panikos atakos atsiradimo mechanizmas. Kaip padėti sau?
- My Name
- 2023-01-14
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: 03-06
Panikos atakos atsiradimo priežastys gali būti įvairios: jaučiamas ir ignoruojamas nuolatinis stresas, trauminė fiksacija, „alkanas“ arba kitaip nepatenkintas ar ignoruojamas poreikis ir t.t. Dažnai panikos ataka įvyksta „staiga“, "lygioj vietoj", "nei iš niekur", pasiekia piką per 10 minučių ir baigiasi per pusvalandį.
Panika ištinka patekus į sąlygas, panašias į tas, kuriose įvyko trauminis įvykis, tačiau šis panašumas dažnai neatpažįstamas ar nepripažįstamas. Tuo momentu simpatinė nervų sistema (atsakinga už Fight-Flight-Freeze) suaktyvėja, išlaisvindama energiją ir paruošdama kūną veiksmams. Smegenyse atsiranda padidėjusio sužadinimo zona.
Kaip žinoma, simpatinė nervų sistema reguliuoja organizmo vidaus organų veiklą: plečia akių vyzdžius, plečia ruožuotųjų raumenų kraujagysles ir bronchioles, dažnina ir stiprina širdies susitraukimus, sutraukia odos ir pilvo organų kraujagysles, šlapimo pūslės ir išangės raukus, pašiaušia plaukus ir veikia odą (vadinamoji žąsies oda), didina prakaitavimą, slopina virškinamojo trakto judesius, slopina belatakių liaukų sekreciją.
Padidėjęs pasiruošimas kautis, bėgti ar sustingti, ir sužadintos smegenų dalys pradeda reikalauti didesnio deguonies pasisavinimo. Vadinasi didėja deguonies poreikis. Reikia dažniau kvėpuoti. Dėl to širdis ima greičiau varinėti kraują norėdama prisotinti smegenis deguonimi ir kartu mobilizuoti gynybai. Organizme padidėja kraujospūdis.
Tuo pačiu momentu įsijungia parasimpatinė nervų sistema, kuri nori organizmą grąžinti į ramesnę būseną. Bet parasimpatinė nervų sistema kažkaip nebesugeba atlikti savo darbo, žmogus išlieka susižadinęs ir augantis jaudulys veda į panikos priepuolį. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema, kūne sužadina „ypatingus“ pojūčius, tokius kaip širdies ritmo pagreitėjimas, spaudimas širdies plote, dažnas kvėpavimas tarsi trūksta oro, silpnumas, drebulys, traukuliai, prakaitavimas ir pan.
Kai tokie pojūčiai kyla pirmą kartą, ir iš pirmo žvilgsnio be jokios priežasties, gali atsirasti stipri baimė, beveik siaubas. Tarp pojūčių ir baimės kyla mintys „aš mirštu, aš išprotėjau, kažkas su manimi negerai, aš nieko negaliu kontroliuoti“. Sąmoningas suvokimas kas vyksta tiesiog dingsta iš baimės. Taip įvyksta dėl to, kad smegenyse susižadino tam tikri plotai, kurie apima baimės centrą ir dalis, kontroliuojančias mūsų skausmo patirtį. Toks įvykis labai stipriai išgąsdina ir įsimena. Šios mintys tampa įkyrios ir vėliau kyla iš anksto dėl kitos galimos panikos atakos, taip maitindamos tą patirtą siaubą. Žmogus fiksuojasi baimėje. Ir taip ratas užsisuka. Žmogus pradeda vengti tų pačių vietų, situacijų. Kyla vis didesnė baimė, kad kitą kartą bus dar blogiau.
Pati pirmoji ir veiksmingiausia pagalba sau ištikus panikos atakai - susireguliuoti kvėpavimą:
Nekvėpuoti minutę ar kiek imanoma ilgiau.
Įkvėpti lėtai (nesistengti įkvėpti giliai), į pilvą, porai sekundžių sulaikyti kvėpavimą ir pradėti lėtai iškvėpti per burną, skaičiuojant iki 7.
Paspausti sau skaudų tašką delne tarp nykščio ir rodomojo piršto, kad grįžtų kūno pojūčiai.
Atsitraukti nuo panikos, t.y. nuo neigiamų minčių - galvoje sau vardinti kokius matai daiktus, ką girdi ir užuodi: spalva, forma, kvapas, garsas ir t.t. Pabandykite galvoti apie kažką malonaus.
Suprasti, kad niekas dar nemirė, nuo dažno širdies plakimo. Tai tik kūno streso iškrovos signalas (užspaustų emocijų išraiška), kuris sako jog atėjo laikas tvarkytis su patiriama įtampa ir ignoruojamais asmeniniais poreikiais.
Jei esate su kitais žmonėmis, pasakykite jiems, kad jaučiate paniką ir prašykite pagalbos arba tiesiog pasikalbėkite su jais apie tai. Jie gali jums padėti nurimti.
Jei pasigilinti giliau, panikos atakos metu labiausiai bijoma mirti. Gal būt pasidomėjus koks yra mirimo procesas, ramiau bus galima pažiūrėti į ištinkančią paniką.
Jei pasigilinti dar giliau kodėl bijai mirti, dažnai susiduriama su egzistencine krize: kaip gyventi ar verta taip gyventi, gal visai neverta neverta. Taip atsiranda nesąmoningas noras mirti. Ir taip užsisuka ratas.
Žmogus turi rasti savo gyvenimo tikslą, turi suprasti kas jam pačiam įdomu, prasminga, kaip jis nori gyventi.
Vadovaukitės įsakymu "mylėk savo artimą kaip save patį". Vadinasi, pirma asmeniniai poreikiai, o paskui visi kiti, nes tik tada kūnas ir protas turi resursų būti ramus. Jei pirma kitas, o tik paskui aš - panikos ataka primins, kad laikas pradėti rūpintis savimi. Panikos atakos nėra fizinės ligos apraiška, o tai tiesiog organizmo įtampos ir baimės reakcija.
Komentarai